Šiltinimo medžiagos sluoksnio storis priklauso nuo pastato energetinio efektyvumo klasės (B, A, A+ ar A++) ir naudojamos medžiagos šilumos laidumo koeficiento. Prieš šiltinant perdangą, patartina pasidaryti testinį sandarumo testą. Pasitaiko atvejų kai jau padarytos vidaus apdailos, reikia priduoti namą, o sandarumo testas neigiamas.

Garai kondensuojasi (susidaro drėgmė) tose vietose kur žemiausia vidaus temperatūra ir nevyksta vėdinimas, jeigu gerai apšiltinsite perdangą – problemų nebus. Su OSB plokšte galima pasiekti sandarumo rezultatą, tik reikia nepamiršti, kad ji veikiama drėgmės plečiasi (tai aktualu jeigu dar vyks tinkavimo ar betonavimo darbai), o džiūdama traukiasi, plius jos garų izoliacinės savybės prastesnės negu polietileno, todėl polietileno plėvelė, jeigu ji sandariai įrengta, tikrai nepakenks.

Apšiltinus perdangą reikia pasirūpinti kad jos šiltinimo sluoksnis susijungtu su sienų šiltinimu be šilumos tiltelių, jeigu stogas vienšlaitis ar dvišlaitis mūrinius šlaitus reikia apšiltinti ne tik iš lauko pusės, bet ir iš vidaus bei viršaus.

Šalta palėpė turi būti vėdinama, todėl virš vatos turi būti įrengta vėjo izoliacija. Kita pasitaikanti klaida – kai sienos tinkuojamos tik iki sandarinimo vietos (OSB plokštės ir polietileno plėvelės). Tinkuoti reikia iki murlotų ir difuzinės ar kondensacinės plėvelių.