Šlaitinio stogo šiltinimas atvirų porų poliuretano putomis
Verta rinktis,
kai reikia greitai ir kokybiškai šiltinti stogo konstrukcijas.
Atvirų porų poliuretano putos – tai lengva, porėta šiltinimo medžiaga, kuri sulimpa su visais paviršiais, tolygiai užpildo stogo konstrukcijos tarpus ir sumažina šilumos nuostolius. Tačiau svarbu suprasti, kad šios putos nėra nei garo, nei vėjo izoliacija – papildomi sluoksniai būtini.
Kada ir kam tinka?
- Kai reikia greitai ir kokybiškai šiltinti stogo konstrukcijas.
- Kai prioritetas – sandarus, bet kvėpuojantis sprendimas.
- Kai svarbus akustinis komfortas palėpėje (dėl gerų garso izoliacijos savybių).
- Kai stogo konstrukcija sudėtinga, turi daug nelygumų, gegnės išdėstytos netolygiai, yra daug kampų ar įlankų – putos puikiai užpildo visus tarpus, kur gabalinės medžiagos (vata, plokštės) būtų montuojamos su tarpeliais ar persidengimais.
Kada naudoti nerekomenduojama?
Kai viršutinis stogo sluoksnis nelaidus garams (betonas, bituminė danga, polietileno plėvelė, metalas).
Kodėl verta rinktis?
- Geras šilumos ir garso izoliacijos balansas.
Mažas šilumos laidumo koeficientas 0,0293-0,038 W/m·K (reikia tikrintis konkretaus produkto eksploatacinių savybių deklaraciją) reiškia, kad sumažėja šilumos nuostoliai ir išlaikomas šiltas mikroklimatas net šalčiausiu metų laiku. - Lengvai kvėpuojantis sluoksnis.
Tinka mediniams stogams – konstrukcija išlieka „gyva“, nesikaupia drėgmė (įrengus sandarų garų barjerą). - Puikus sandarumas oro konvekcijai.
Putos sukimba su paviršiais ir padengia visą paviršių, eliminuoja šilumos nuostolius per oro srautus, užsandarina šiltinamą konstrukciją, 15-20 cm sluoksnio pakanka sandarumo testui.
Svarbu žinoti:
Atvirų porų poliuretanui būtinas garų barjeras.
Atvirų porų poliuretano putų garų varža yra per maža, kad kompensuotų difuzinės plėvelės garų varžą.
Kodėl tai svarbu?
Vandens garai, net ir nepastebimi, skverbiasi per lubas į šiltinimo sluoksnį. Atvirų porų putos garus praleidžia, o jeigu iš išorės konstrukcija yra šaltinė ir mažiau laidi garams– garai kondensuojasi ir kaupiasi drėgmė. Ilgainiui tai lemia šilumos izoliacijos savybių prastėjimą.
Todėl būtina įrengti garo izoliacijos sluoksnį iš vidaus, kuris užtikrina pakankamą garų varžą kaip daroma ir šiltinant mineraline vata. Tai galioja visom atvirų porų poliuretano putoms, nepriklausomai nuo gamintojo. Svarbu kad putų garų varža Sd=μ⋅d būtų žymiai mažesnė negu difuzinės plėvelės
𝑆𝑑 – garų varžos ekvivalentinis oro sluoksnio storis, metrais (m)
μ – medžiagos difuzijos varžos koeficientas (be mato vienetų), parodantis, kiek kartų garams sunkiau skverbtis per medžiagą nei per orą
d – tikrasis medžiagos sluoksnio storis, metrais (m) faktorius.
Svarbiausias parametras, skiriantis medžiagų laidumą garams, yra medžiagos difuzijos varžos koeficientas μ, o jis visų atvirų porų poliuretanų praktiškai vienodas (vatos – 1, atvirų porų 3-8, uždarų porų 50-200, polietileno 100.000)
Iš išorės būtina vėjo izoliacija.
Difuzinė plėvelė, laidi garui bet nelaidi vandeniui ir vėjui, būtina virš šiltinimo sluoksnio – kitaip šaltas oras cirkuliuos ir mažins šiltinimo efektyvumą. Be to, ji apsaugo konstrukciją nuo kondensato lašėjimo.
Sandarumas ≠ garų barjeras.
Šios dvi sąvokos dažnai painiojamos. Nors putos sandarios oro atžvilgiu (stabdo konvekciją), jos neapsaugo nuo garų difuzijos. Sandarumas padeda taupyti šilumą, tačiau tik garų barjeras stabdo drėgmės kaupimąsi konstrukcijoje.
