Netinkamo polistireno plokščių priklijavimo ištaisymas
Gyvenamasis namas yra mūrytas iš akytojo betono blokelių, apšiltintas 15 cm storio polistireno plokštėmis, kurių matmenys 100×50 cm, dengtas klinkerio plytelėmis.
Nustatyta, kad gyvenamojo namo fasadas turi įrengimo defektų, dėl kurių išsigaubia ir atsiklijuoja klinkerio plytelės. Taip pat nustatyta, kad klijų mišinys nebuvo užteptas ant vidinio termoizoliacinės plokštės (polistireno) paviršiaus nepertraukiama juosta ties kraštais visu jos perimetru. Termoizoliacinės plokštės (polistirenas) su siena suklijuotos taškiniu būdu 20 procentų plotu, nors fasado apdailai – klinkerinėms plytelėms, turėjo būti klijuojamos ne mažiau kaip 60 procentų plotu. Polistireno plokščių tarpai nėra užpildyti šilumos izoliacija.
Dėl nepakankamo termoizoliacinių plokščių priklijavimo prie sienos, kyla jų atsiklijavimo rizika, be to, pastatas yra nesandarus, patiria šilumos nuostolius. Šalinant kitus defektus, klinkerio plytelės ir armavimo sluoksnis bus nuimamas.
Specialistai, siekdami susitiprinti termoizoliacinių plokščių (polistireno) plokščių priklijavimą prie sienos ir užsandarinti 1 cm tarpą tarp sienos ir plokščių, rekomendavo ties termoizoliacinių plokščių sandūromis pripurkšti poliuretaninių klijų tarp termoizoliacinių plokščių ir sienos.
Ar yra galimybė ištaisyti netinkamo polistireno plokščių priklijavimo prie sienos defektą nenuimant plokščių ir neperklijuojant naujomis plokštėmis?
Jeigu taip, kokiais klijais ir kokiu būdu, kas kokį atstumą klijai turėtų būti ties termoizoliacinių plokščių sandūromis pripurškiami tarp sienos ir plokščių ir tarp plokščių?
Dujų silikato blokelius šiltinti tokiu putų polistirolo sluoksniu ir dar su klijuojamo klinkerio fasado apdaila, neatlikus išorinių atitvarų drėgmės būklės skaičiavimo (kaip numatyta statybos reglamento antrame priede), yra labai rizikingas sprendimas, jeigu klinkeris tamsus tai čia daugiau to kas pasirinko tokį sprendimą klaida, o ne meistrų.
Plyteles atkelia besišalinantys garai, per žiemą jų susikaupia šiltinimo sluoksnyje, o atšilus orams jie nespėja pasišalinti per klinkerį. Pastato sandarumas turėjo būti užtikrintas iš vidaus, tinkuojant sienas.
Sandarumo testas turėjo identifikuoti kritines vietas. Jeigu sienos iš vidaus tinkuotos, rozetės įklijuotos mineraliniu mišiniu, sienose nėra skylių, tai sandarumo problemos nesusiję su fasado šiltinimu. Jeigu sienos iš gipso plokščių, joks išorinis sandarinimas problemos pilnai neišspręs.
Atsiklijavimo rizika kyla ne vien dėl nepakankamo priklijavimo ir/ar per reto ankeravimo, svarbi ir polistirolo markė (tankis), jis gali prarasti savo savybes ir dėl senėjimo, ypač saulėtoje pusėje.
Defektus taisyti reikėtų pradėti nuo išorinių atitvarų drėgmės būklės skaičiavimo, gal reikės papildomai šiltinti sienas, gal pasirinkti kitas, geriau garus praleidžiančias, apdailos medžiagas.
Tarpą tarp putų polistirolo ir sienos galima užpildyti uždarų porų poliuretano putomis, jos tvirtesnės, sandaresnės ir labiau sulaikančios garus negu klijai, jeigu sienos iš vidaus tinkuotos galima labai ir nepergyventi dėl to tapo, jeigu jo storis tikrai tik 1 cm, svarbu užsandarinti tarpą viršuje tarp murloto ir putplasčio.
Esame darę tokius darbus, bet po darbų reikėjo palyginti fasadą, nematant užpildomo tarpo tūrio praktiškai neįmanoma tinkamai dozuoti medžiagos kiekį. Dar galima papildomai tvirtinti armuojant ir smeigiuojant per armavimo tinklą.