Uždarų porų poliuretanas A+ namo stogo šiltinimui
Stogas ~ 100 kv.m, dvišlaitis. Pagal projektą architekto numatyta 25 cm uždarų porų poliuretanas. Namas A+.
Ar uždarų porų poliuretanas nesupūdo per laiką gegnių?
Kaip A+ energetinei klasei kiek didokas šiltinimo storis, reikėtų pažiūrėti kaip architektas skaičiavo tokius storius.
Pagal STR pastatų atitvarų projektavimo reikalavimus architektas/konstruktorius privalo paskaičiuoti atitvarų (stogas tai atitvara) drėgminę būklę, jeigu projekte yra architekto parašas, vadinasi jis atliko skaičiavimus ir prisiima atsakomybę.
Per 12 metų praktikos teko matyti tik vieną atvejį Latvijoje, kur skardiniame angare buvo įrengta medienos džiovykla. Drėgmės buvo labai daug ir ji negalėjo pasišalinti per metalą, todėl per 18 eksploatavimo metų mediniai ryšiai supuvo.
Ar šiltinti reikia „paskandinant” gegnes ar ne ir kodėl?
Paskandinti būtina, uždarų porų poliuretano šiluminė varža apie 10 kartų didesnė už medienos, todėl gegnės yra šalčio tilteliai.
Galimai todėl architektas tiek išstorino šiltinimo storį, tik jis neįvertino kad šiltinant purškiamomis putomis galimi skirtingi šiltinimo storiai, kurie traukia garus ir tai didina medienos įdrėkio riziką.
Kita priežastis ta kad tik apipurškiant gegnes galima užtikrinti sandarumą.
Kas labiau degus – vata ar poliuretanas?
Poliuretano degumo klasė E, vatos A (poliuretanas degesnis, jis dega jeigu dega kažkas šalia), tačiau tai neturi prasmės, todėl kad gaisro atveju nudega garo izoliacija laikanti vatą, o poliuretano atveju greičiau išdega deguonis, negu pradega putos (jeigu neatidaromi langai ar durys).
Bet kuriuo atveju vertinama viso „sumuštinio” gaisriniai reikalavimai. Luboms turi būti Bs1d0, tai pasiekiama sandariomis gipsinėmis lubomis, tiek šiltinant vata, tiek uždarų porų poliuretano putomis. Atvirų porų poliuretano putos dažniausiai būna F degumo klasės.
Kokia poliuretano „eiga” t.y. plėtimasis ar susitraukimas, esant temperatūros pokyčiams, nes žiemą/vasarą temperatūros pokyčiai gali būti nuo -25’, tarkim, o vasarą kiek teko girdėti gali įkaisti ir iki +60-70’ (stogas dengtas betonine čerpe)?
<2-5% reikia žiūrėti konkrečiam produktui, būna nurodyta eksploatacinių savybių deklaracijoje arba techniniame duomenų lape, su sąlyga, kad putos bus išpurkštos laikantis gamintojo rekomendacijų.
Kokybiškai išpurkštos uždarų porų poliuretano putos, dėl puikaus sukibimo su tvirtais paviršiais, niekada neatplyš nuo gegnių. Atplyšimų priežastis būna technologinių reikalavimų nesilaikymas.
Privalumai/trūkumai „sumuštinio” atvirų/uždarų porų poliuretano šiltinimo atveju ir kokio storio reiktų bei kokia kaina tokio sprendimo?
Privalumai: mažesnė kaina, geresnės garso izoliacinės savybės, trūkumai: didesnė rizika kad bus nekokybiškai įrengta, stogo šiltinimo sluoksnis daugiau įdrėks todėl kiek ilgiau džius, bet tai tikrai neturėtų būti problema.
Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis mažiau svarbi difuzinė plėvelė, ji reikalinga tik kaip pagrindas putų purškimo metu, šiltinat kitomis medžiagomis pasitaiko kad po problemų su difuzinės plėvelės ilgaamžiškumu. Kaina priklauso nuo gegnių aukščio, nes nuo to priklauso kokie bus atvirų ir uždarų porų poliuretano putų sluoksniai.
Mūsų internetiniame puslapyje yra aprašyta kaip mes atliekame tokius darbus.
Kokia kaina alternatyviai šiltinant vata ir koks storis reikalingas, bei kokie privalumai/trūkumai lyginant su 25 cm storio uždarų porų poliuretanu ir atitinkamu „sumuštiniu” uždarų/atvirų porų?
Vatos ir atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garso izoliavimo bei garų laidumo savybės praktiškai identiškos, todėl medžiagų storiai identiški.
Atvirų porų poliuretano putų privalumas – putos sukimba su visais paviršiais, nepaliekant ertmių.
Vatos privalumas – medžiaga greičiau džiūsta lyginant su putomis. Vatos trūkumas – šiltinant lieka tarpelių, kurie yra šalčio tilteliai plius rizika kad vata bus suspausta.
Šiltinant abiem medžiagom yra rizika pakelti difuzinę plėvelę, jeigu ji prastai įtempta. Norint palyginti kainas reikia lyginti sąmatas tam pačiam šiltinimo ir sandarumo rezultatui.