Visos poliuretano putos vienodos, todėl nėra prasmės šiltintis brangesnėmis uždarų porų poliuretano putomis.

Pagrindinis parametras, apsprendžiantis šiltinimo medžiagos efektyvumą, yra šilumos laidumo koeficientas, šiltinimo medžiagos storis padalintas iš šio koeficiento nurodo šiltinimo varžą R, jam atvirkštinis dydis yra šilumos perdavimo koeficientas U.

Kuo R didesnis, o U mažesnis, tuo šiltinimas geresnis.

Jeigu šiltinimo sluoksnio storis nesvarbus, galima šiltinti bet kokiomis šiltinimo medžiagomis, tačiau norint padidinti patalpų aukštį, neaukojant šiltinimo efektyvumo reikia rinktis efektyvesnes šiltinimo medžiagas.

Pats geriausias žinomas šilumos izoliatorius yra vakuumas, jame nėra nieko kas galėtų pernešti šilumą perdavimo ar konvekcijos būdu, vakuume šiluma sklinda kaip spinduliuotės būdu.
Dažniausiai naudojamas ir labiausiai prieinamas šilumos izoliatorius yra sustabdytas (uždarytas) oras, jis naudojamas kaip šilumos izoliatorius atvirų porų poliuretano putose.

Cheminės reakcijos metu susidarančios inertinės dujos uždarytos celėse ir yra šilumos izoliatorius uždarų porų poliuretano putose. Pagal standartą uždarų porų poliuretano putomis laikomos tos, kurių >90% tūrio sudaro uždaros poros (tokios putos prasideda maždaug nuo 36 kg/m3 tankio).

Kitas svarbus parametras yra drėgmės varžos faktorius µ, kuo jis mažesnis, tuo lengviau garas prasiskverbia, tuo didesnis garų kiekis gali nespėti prasibrauti per difuzinę plėvelę ir tuo daugiau drėgmės kondensuojasi šiltinamojoje medžiagoje.

Oro kaip ir vatų µ=1, atvirų porų poliuretano µ=3-5, medienos µ=20-50, uždarų porų poliuretano µ=60-130 (priklausomai nuo tankio), garo izoliacinės plėvelės µ>10000.

Garas per uždarų porų poliuretaną skverbiasi 2-3 kartus sunkiau negu per medį, vietos susidaryti kondensatui putose nėra (porose užsidarę inertinės dujos ir garas jų neišstumia) svarbiausia laikytis išpildymo reikalavimų, todėl daugeliu atveju garo izoliacija nėra būtina, bet tai ne 100% taisyklė. Per atvirų porų poliuretano putas garai juda taip pat kaip per vatas, plius dėl porėtos struktūros pakankamai daug garų gali kondensuotis putose, iš kurių pasišalina sunkiau negu iš vatų.

Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos tai dvi visiškai skirtingos medžiagos. Tam pačiam šiltinimo efektui pasiekti reikia 2 kartus didesnė atvirų porų poliuretano putų sluoksnio, šiltinant atvirų porų poliuretano putomis būtina garų izoliacija.

Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis 2 sluoksniais (4,5-5 cm) putų galima užsandarinti konstrukcijas, nepaliekant šilumos tiltelių, atvirų porų tam pačiam rezultatui reikės 12-15 cm storio, deja kritinėse vietose (medienos sujungimuose, po murlotais) reikiamo storio pasiekti nėra galimybės.

Nuotraukose matosi skirtingų apšiltinimo būdų rezultatas. Viena cisterna apšiltinta 5 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksniu, o kita – 10 cm mineralinės vatos ir cisternos galas 5 cm uždarų porų poliuretano putų. Palyginimas atliktas termovizoriumi. Cisternoje +30 C, aplinkos +11 C.
Viena cisterna apšiltinta 5 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksniu, o kita - 10 cm mineralinės vatos ir cisternos galas 5 cm uždarų porų poliuretano putų.
Viena cisterna apšiltinta 5 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksniu, o kita - 10 cm mineralinės vatos ir cisternos galas 5 cm uždarų porų poliuretano putų.